nuokamėnus

nuokamėnùs, -ì (dk.) adj. (3^4a), nūkamėnùs (ž.) (3^4a) žr. nuokamienus: Tas medis tai nūkamėnùs, o ans tai kumperėza Up. Iš reto miško prasti rąstai – nū́kamėnūs Ll. Trūbai nūkamėni S.Dauk. nūkamėniaĩ adv.: Eglė nūkamėniai aukšta Skd. Žagas – be stogo, nūkamėniai sukrautas S.Dauk.